Gyvavimo laikas: 5400-2750 metų prieš Kristų (neolito pabaiga, eolitas).

Gyvenimo vieta: Pietryčių Europa, tarp Dunojaus ir Dniepro.

Ypatybės: Kūrė mažas tankiai apgyvendintas gyvenvietes. Gyvenvietses sudegindavo kas 60-80 metų.

Įtaka kitoms kultūroms: Iš jos kilo Duobinių kapų kultūra. Greičiausiai saveikavo su seniau atsiradusia Vinča kultūra.

Priklausomybė: Senosios Europos kultūra (ikiindoeuropietiška).

Kukutenio-Tripolės kultūra viena seniausių Europos Kultūrų

Senoji Graikų kultūra kurią mes laikome Europos civilizacijos pradžia, iš tiesų turėjo savo kultūrų priešistorę, kultūrų kulios leido pasiekti reikiamą techninį lygį atsirasti Egipto, Šumerų, Indo slėnio, Mino, o vėliau ir graikų civilizacijai. Kukutenio-Tripolės kultūra priklauso seniausioms Europos technologinėms kultūroms. Už ją senesnė yra tik Vinča kultūra gyvavosi šalimais Balkanų pusesalyje. Tačiau šios kultūros ilga laiką gyvavo šalimais erdvėje ir tame pačiame laike. Jų panašumai atsispindi jų keramikoje, turinčioje labai labai panašų stilių (Vinčą kultūrai skirtas pranešimas šioje grupėje jau yra įkeltas daug anksčiau http://laiko-ratas.blogspot.com/2018/11/vincos-kultura.html). Kas verčia manyti kad Kukutenio-Tripolės kultūros atsiradimas siejasi su technologine-kultūrine pernaša iš Vinča kultūros.

Kukuteni Tripolės kultūros gyvenimo vieta pažymėta violetine spalva.

Maidanesto gyvenvietė. 4000 metų prieš Kristų.

Žemės ūkis, medžioklė, maistas

Ši kultūra kūrė mažas, tankiai apgyvendintas gyvenvietes. Ji turėjo gerai išvystytą žemės ūkį. Kukuteni-Tripolės kultūra turėjo išvystytas tiek augalininkystę, tiek gyvulininkystę. Buvo auginama kviečiai, miežiai, kanapės, sorai, žirniai, pupelės. Ši kultūra jau žinojo ir kepė duoną. Taip pat jie augino ir vaisius: abrikosus, slyvas, vynuoges. Jie laikė ir naminius galvijus: kiaules, ožkas, avis. Yra duomenų rodančių kad jau turėjo prijaukintus arklius. Tiesa jie maisto gamyboje neapsiribojo vien žemės ūkiu ir plačiai naudojosi gamtos teikiamomis gėrybėmis medžioklės pagalba. Jie medžiojo taurus, tauriuosius elnius, stirnas, šernus, lapes, ruduosius lokius (pastaruosius matyt dėl kailio). Jie neapsiribojo medžiokle, tačiau vertėsi ir žvejyba. pastarajai naudojo žeberklus ir kabliukus.uk

Amatai

Turėjo gerai išvystytą akmens apdirbimą, keramiką, papuošalų gamybą ir vario apdirbimą (žalvario dar nežinojo).

Variniai kirvukai.

Šias varines Kukutenės-Tripolio kultūros apyrankes nuo Lietuvoje

randamų žalvarinių skiria tūkstantmečiai, tačiau forma ta pati.

Akmeniniai kirvukai

Keramikos degykla.

Religija

Spėjama kad buvo garbinama Deivė Motina. Tai yra būdinga to laikmečio kultūroms gyvavusioms aplinkiniuose regionuose.

Menas

Menas turi daug panašumų su anksčiau užgimusios Vinča kultūros menu. Kas rodytų didelę šių dviejų kultūrų saveiką.

Meniškai apipavidalintos vazos.

Meniškai apipavidalinats indas.

Statulėlės.

Deivė Motina?

Jie jau turėjo namuose kates?

Keistas simbolis.

Indų ornamentika.

Kryžiaus ir bangelių simbolika ornamentikoje.

Paukščių simbolika yra būdinga laikmečiui kada

buvo garbina Deivė Paukštė.

Zoomorfiniai indai.

Pastatai

Pastatų statyboje. Medžių nukirtimui ir apdirbimui ši kultūra naudojo akmeninius ir varinius kirvukus. Jų namai būdavo vieno ar kelių aukštų. Pirmiausia jie pastastatydavo medines konstrukcijas kurias vėliau apdengdavo moliu ar apipindavo iš augalų stiebais. Viduje buvo galima rasti molinius suolus ir aukurus. Vidinės sienos ir grindys buvo išpaišytos raudonos-baltos spalvų ornamentais skirtais apsaugoti nuo piktųjų dvasių (tiesa dėl paskirties tai tik mosklininkų spėjimas, tiesioginių įrodymų nėra).

Gyvenamojo namo pjūvis.

Taip atrodė nuosavas gyvenamasis namas. Tačiau gyvenvietė turėjo ir visuomeninius pastatus, bei šventyklas. Ši gerai suplanuota ir organizuota gyvenvietė labai primena miesto tipo gyvenvietes, nedidelius miestelius. Viena didžiausių ir geriausiai ištyrinėtų gyvenviečių yra Nebelivka.

Šventykla. Miestelis Nebelivka. 4000 metų prieš Kristų.

Namų vidinio išplanavimo maketai. Jau tada

buvo daromi namo brėžiniai ar čia magija?

Sujungti pastatai Maidanesko gyvenvietėje.

Pastatų deginimas

Ši kultūra pasižymi keista savybe. Kas 60-80 metų išvystytas, turinčias infrastruktūrą gyvenvietę perkelia, sudegina iki pat žemės ir atstatovėl atstato gyvenvietę tokią kukia ji buvo. Yra rasta daugybė sudegintų pastatų, statulėlių, įrankių, laivų liekanų. Taip pat net yar rasta žmonių ir gyvūnų kremuotų palaikų (gyvenvietės buvo deginamos su aukomis ar čia kažkas kito ko mes dar nesuprantame?). pastatai buvo sudeginami su įrankiais ir gyvuliais. Spėjama kad tai skirta protėvių davasioms pamaloninti. Likusi po gaisro teritorija buvo paliekama protėviams ir likusieji persikeldavo į naują vietą. Kai kurie mosklininkai mano kad kiekvienas pastatas buvo suvokiamas kaip atskira struktūra turinti savo pradžią ir pabaigą. Nors mano manymu galimas ir kitas atvejis, kad visa ši deginimų tradicija atsirado, kaip kova su užkrečiamomis ligomis ir parazitais. Tuo metu dar nebuvo pakankamai priemonių kovai su paražitinėmis kirmėlėmis ir įvairiomis bakterijomis bei virusais. Ten kur yra bet kokios rūšies susitelkimas, ten kaupiasi ir jai būdingi parazitai.

Laiko Ratas

Puslapiai

2020 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Kukutenio-Tripolės kultūra