Kukutenio-Tripolės kultūra

Gyvavimo laikas: 5400-2750 metų prieš Kristų (neolito pabaiga, eolitas).

Gyvenimo vieta: Pietryčių Europa, tarp Dunojaus ir Dniepro.

Ypatybės: Kūrė mažas tankiai apgyvendintas gyvenvietes. Gyvenvietses sudegindavo kas 60-80 metų.

Įtaka kitoms kultūroms: Iš jos kilo Duobinių kapų kultūra. Greičiausiai saveikavo su seniau atsiradusia Vinča kultūra.

Priklausomybė: Senosios Europos kultūra (ikiindoeuropietiška).

Kukutenio-Tripolės kultūra viena seniausių Europos Kultūrų

Senoji Graikų kultūra kurią mes laikome Europos civilizacijos pradžia, iš tiesų turėjo savo kultūrų priešistorę, kultūrų kulios leido pasiekti reikiamą techninį lygį atsirasti Egipto, Šumerų, Indo slėnio, Mino, o vėliau ir graikų civilizacijai. Kukutenio-Tripolės kultūra priklauso seniausioms Europos technologinėms kultūroms. Už ją senesnė yra tik Vinča kultūra gyvavosi šalimais Balkanų pusesalyje. Tačiau šios kultūros ilga laiką gyvavo šalimais erdvėje ir tame pačiame laike. Jų panašumai atsispindi jų keramikoje, turinčioje labai labai panašų stilių (Vinčą kultūrai skirtas pranešimas šioje grupėje jau yra įkeltas daug anksčiau http://laiko-ratas.blogspot.com/2018/11/vincos-kultura.html). Kas verčia manyti kad Kukutenio-Tripolės kultūros atsiradimas siejasi su technologine-kultūrine pernaša iš Vinča kultūros.

Kukuteni Tripolės kultūros gyvenimo vieta pažymėta violetine spalva.

Maidanesto gyvenvietė. 4000 metų prieš Kristų.

Žemės ūkis, medžioklė, maistas

Ši kultūra kūrė mažas, tankiai apgyvendintas gyvenvietes. Ji turėjo gerai išvystytą žemės ūkį. Kukuteni-Tripolės kultūra turėjo išvystytas tiek augalininkystę, tiek gyvulininkystę. Buvo auginama kviečiai, miežiai, kanapės, sorai, žirniai, pupelės. Ši kultūra jau žinojo ir kepė duoną. Taip pat jie augino ir vaisius: abrikosus, slyvas, vynuoges. Jie laikė ir naminius galvijus: kiaules, ožkas, avis. Yra duomenų rodančių kad jau turėjo prijaukintus arklius. Tiesa jie maisto gamyboje neapsiribojo vien žemės ūkiu ir plačiai naudojosi gamtos teikiamomis gėrybėmis medžioklės pagalba. Jie medžiojo taurus, tauriuosius elnius, stirnas, šernus, lapes, ruduosius lokius (pastaruosius matyt dėl kailio). Jie neapsiribojo medžiokle, tačiau vertėsi ir žvejyba. pastarajai naudojo žeberklus ir kabliukus.uk

Amatai

Turėjo gerai išvystytą akmens apdirbimą, keramiką, papuošalų gamybą ir vario apdirbimą (žalvario dar nežinojo). 

Variniai kirvukai.

Šias varines Kukutenės-Tripolio kultūros apyrankes nuo Lietuvoje 

randamų žalvarinių skiria tūkstantmečiai, tačiau forma ta pati.

Akmeniniai kirvukai

Keramikos degykla.

Religija

Spėjama kad buvo garbinama Deivė Motina. Tai yra būdinga to laikmečio kultūroms gyvavusioms aplinkiniuose regionuose.

Menas

Menas turi daug panašumų su anksčiau užgimusios Vinča kultūros menu. Kas rodytų didelę šių dviejų kultūrų saveiką.

Meniškai apipavidalintos vazos.

Meniškai apipavidalinats indas.

Statulėlės.

Deivė Motina?

Deivė Motina?

Jie jau turėjo namuose kates?

Keistas simbolis.

Indų ornamentika.

Kryžiaus ir bangelių simbolika ornamentikoje.

                                   

Paukščių simbolika yra būdinga laikmečiui kada

buvo garbina Deivė Paukštė.

Zoomorfiniai indai.

Pastatai

Pastatų statyboje. Medžių nukirtimui ir apdirbimui ši kultūra naudojo akmeninius ir varinius kirvukus. Jų namai būdavo vieno ar kelių aukštų. Pirmiausia jie pastastatydavo medines konstrukcijas kurias vėliau apdengdavo moliu ar apipindavo iš augalų stiebais. Viduje buvo galima rasti molinius suolus ir aukurus. Vidinės sienos ir grindys buvo išpaišytos raudonos-baltos spalvų ornamentais skirtais apsaugoti nuo piktųjų dvasių (tiesa dėl paskirties tai tik mosklininkų spėjimas, tiesioginių įrodymų nėra). 

Gyvenamojo namo pjūvis.

Gyvenamojo namo pjūvis.

Taip atrodė nuosavas gyvenamasis namas. Tačiau gyvenvietė turėjo ir visuomeninius pastatus, bei šventyklas. Ši gerai suplanuota ir organizuota gyvenvietė labai primena miesto tipo gyvenvietes, nedidelius miestelius. Viena didžiausių ir geriausiai ištyrinėtų gyvenviečių yra Nebelivka.

Šventykla. Miestelis Nebelivka. 4000 metų prieš Kristų.

Namų vidinio išplanavimo maketai. Jau tada 

buvo daromi namo brėžiniai ar čia magija?

Sujungti pastatai Maidanesko gyvenvietėje.

Pastatų deginimas

Ši kultūra pasižymi keista savybe. Kas 60-80 metų išvystytas, turinčias infrastruktūrą gyvenvietę perkelia, sudegina iki pat žemės ir atstatovėl atstato gyvenvietę tokią kukia ji buvo. Yra rasta daugybė sudegintų pastatų, statulėlių, įrankių, laivų liekanų. Taip pat net yar rasta žmonių ir gyvūnų kremuotų palaikų (gyvenvietės buvo deginamos su aukomis ar čia kažkas kito ko mes dar nesuprantame?). pastatai buvo sudeginami su įrankiais ir gyvuliais. Spėjama kad tai skirta protėvių davasioms pamaloninti. Likusi po gaisro teritorija buvo paliekama protėviams ir likusieji persikeldavo į naują vietą. Kai kurie mosklininkai mano kad kiekvienas pastatas buvo suvokiamas kaip atskira struktūra turinti savo pradžią ir pabaigą. Nors mano manymu galimas ir kitas atvejis, kad visa ši deginimų tradicija atsirado, kaip kova su užkrečiamomis ligomis ir parazitais. Tuo metu dar nebuvo pakankamai priemonių kovai su paražitinėmis kirmėlėmis ir įvairiomis bakterijomis bei virusais. Ten kur yra bet kokios rūšies susitelkimas, ten kaupiasi ir jai būdingi parazitai.

Literatūra

1. https://www.ancient-origins.net/ancient-places-europe/cucuteni-trypillian-culture-and-mysterious-burning-buildings-002807
2. http://www.ukraine.com/blog/mysterious-cucuteni-trypillian-culture-of-ukraine/
3. https://en.wikipedia.org/wiki/Cucuteni%E2%80%93Trypillia_culture
4. http://www.trypillia.com/index.php?option=com_content&view=article&id=27:the-trypillian-culture-introduction&catid=44:introduction&Itemid=14
5. https://en.wikipedia.org/wiki/Cucuteni%E2%80%93Trypillia_culture

Eskimų šamanas

Eskimų šamanas gali skraidyti, taip ką liaudyje vadinama "astraliniu skrydžiu" arba moksle vadinama OBE. taip pat jis gali keliauti į ateitį ir praeitį. Šamano sugebėjimas skraidyti ir keliauti į praeitį ir ateitį yra sutinkamas, pačiose įvairiausiuose šamanizmo pakraipose, viso pasaulio mastu. Tokius duomenis galima rasti ir Mato Pretorijaus darbuose, kuriuose yra aprašytas prūsų šamanizmas. Eskimai turi trijų lygių pomirtinį pasaulį. Du lygiai yra chtoniniai ir vienas danguje. Gilus požeminis ir Dangaus lygis yra puikiai tinkami gyvenimui, tik giliajame požeminiame lygyje metų laikai yra priešingi mūsų pasaulio metų laikams. Tuo tarpu negilus požeminis lygmuo yra skirtas kentėti nuodėmingiemsiems.

"Pagrindinė eskimų šamano paskirtis - tai ligonių gydymas, nėrimas į jūros dugną, pas gyvūnų Motiną, kad užtikrinti grobio gausą, gero oro palaikymas, naudojantis kontaktais su Sile, o taip pat pagalba kurią, kurią jis duoda nevaisingom moterims. Liga ateina tabu pažeidimo rezultate, tai yra šventos tvarkos, arba dvasios pagrobimo mirusiuoju. Pirmu atveju šamanas stengiasi panaikinti išniekinimą kolektyvinės atgailos pagalba; antru atveju jis keliauja į Dangų arba į jūros dugną, kad tenais surasti  ligonio dvasią ir sugrąžinti ją į kūną. Tiktai mistinės kelionės metu anangakokas bendrauja su  Takanakapsuluk jūros dugne ir Sile Danguje. Jis, tarp kitko, specializuojasi magiškame skrydyje. kai kurie šamanai buvo Mėnulyje, kiti apskrido Žemę. Pagal padavimą šamanai skraido panašiai kaip paukščiai, išskėtę rankas, kaip sparnus. Anagakokas taip pat žino ateitį, jis pranašauja, pranašauja orus, dalyvauja magiškuose žygiuose."

Mircea Eliade. "Shamanism: Archaic Techniques of Ecstasy"

Šamanizmo pėdsakai baltiškoje kultūroje. Kanklės.

Vienas iš svarbiausių šamano atributų yra būgnas. Būgną naudoja šamanai Azijoje, Amerikose, Afrikoje ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Būgnas yra tradicinis šamano instrumentas, tačiau toli gražu ne vienintelis. Šamanizme kur kas rečiau, tačiau yra naudojami ir styginiai instrumentai.

“Tam įrodimu tarnauja faktas, kad net ten, kur būgnas yra pakeistas lanku, kaip kad pas totorius ir altajiečius, - mes vis tiek turime reikalą su muzikiniu instrumentu, o ne su ginklu skirtu kovoti prieš demonus: mes neaptinkame strėlių, o lankas yra naudojamas kaip Vienastygis instrumentas. Kazachų baksai tap pat naudoja transo paruošimui ne būgną, o kobūzą, kuri esa styginiu instrumentu. Ir psinėrimas į transą, kaip pas Sibiro šamanus, vyksta šokio metu skambant magiškąjai kobuzos melodijai.“ [1]

Apie būgno panaudojimą baltiškoje kultūroje mes nežinome visiškai nieko, tačiau puikiai žinome kitą styginį instrumentą, kurio kilmė yra sena ir ateina dar iš neolito laikų. Tai kanklės - instrumentas, užburiantis klausytoją savo magišku skambesiu. Nuostabūs kanklių garsai, tylų vasaros vakarą, kartu su pavieniais gamtos garsais nukelia žmogų į neįsivaizduojamus pasaulius. Šis styginis muzikinis instrumentas jau buvo žinomas dar Narvos kultūros laikais ir spėjama kad jo pavadinimas atėjo dar iš pastarosios kultūros laikų, nes kanklių pavadinimas palitęs po visą buvusią narvos kultūros teritoriją. Auksčiau pateikta citata iš Mirča Eliadė knygos veda prie minties, kad senais laikais baltų šamanų - raganių magiškasis muzikinis instrumentas buvo galėjo būti kanklės.

1. Mircea Eliade. „Shamanism: Archaic Techniques of Ecstasy“.