Vinčos kultūra

Gyvavimo laikas: 6000 - 3500 metų prieš Kristų (vidurinis ir vėlyvasis neolitas).

Gyvenimo vieta: Balkanų pusiasalis, abipus Dunojaus upės.

Ypatybės: Pirmoji Europos civilizacija stačiusi miesto tipo gyvenvietes. Pirmoji Europos civilizacija gaminusi ir naudojusi varį. Gal būt pirmoji pasaulyje civilizacija gaminusi ir naudojusi varį ( ~ apie 1000 metų prieš jam išplintant Anatolijos pusialyje). Manoma kad ji turėjo rašto pradmenis.

Įtaka kitoms kultūroms: Vėliau atsiradusios Mino ir Kikladų civilizacijos galimai buvo Vinča kultūros tesinys, arba bent jau pastarosios įtakotos. Yra viena iš Dunojaus kultūrų.

Kultūrinė  priklausomybė: Senosios Europos kultūra (ikiindoeuropietiška).

Vinčos kultūra, Europos civilizacijos lopšys?

Vinčos kultūra - tai neolitinė civilizacija, gyvavusi Balkanų pusiasalyje, priklausanti Senosios Europos kultūroms. Galimai davusi pradžią Viduržemio jūros civilizacijų atsiradimui. Jos įtaka aptinkama Mino ir Kladų kultūrose. Ši civilizacija pirmoji iš Europos civilizacijų stačiusi miestelius. Taigi ją galima vadinti miesto tipo gyvenviečių pradininke Europoje (reikia nepamiršti kad pirmieji miestai pasaulyje jau egzistavo iki Vinča kultūros, vienas iš garsiausių yra Anatolijos pusiasalyje).

Vinča kultūros užimama teritorija Balkanų pusesalyje.

Menas

Vinčos kultūros statulėlė.

Vinča kultūra, indai.

Vinča kultūros statulėlė.

Pastatai

Būsto rekonstrukcija.

Pastato virtuali rekonstrukcija.

Pirmieji Europos metalurgai

Vinča kultūra, sprendžiant iš esamų archeologinių kasinėjimų duomenų, yra pirmoji metalurginė Europos kultūra. Pirmieji radiniai, įrodantys vario metalurgijos buvimą Vinča kultūroje, yra 7000 metų senumo. Vario apdirbimo technologijos išsivystė ir išplito Anatolijoje, tačiau Vinča kultūra vario apdirbimo technologijas pradėjo naudoti net tūkstančiu metų anksčiau. Tyrinėtojai aptiko sudėtingas metalurgijos dirbtuves, su krosnimi ir įrankiais, jų tarpe buvo ir vario kaltas, dviejų galvučių plaktukas ir kirvis. Šalia Mlavos upės yra rastos pirmosios europoje vario kasyklos. Be abejonės Vinča kultūra yra pirmoji Europoje metalurginė kultūra. Vinčos metalurgai ekperimentavo su pačiais įvairiausiais mineralais malachitu, mėklynuoju azuritu, raudonuoju kupritu.

Tărtăria Lentelės. Pirmasis raštas pasaulyje?

1961 metais archeologas Nikolas Vlasa, vienoje iš Vinčos kultūros gyvenviečių rado keistas lenteles, dabar žinomas kaip Tartarios lentelės (Tărtăria Tablets). Šiuo metu vieni tyrinėtojai mano, kad tai yra seniausias žinomas primityvaus rašto pavyzdys, kiti mano kad tai gali būti religinių simbolių rinkinys (apie rašto Europoje buvimo tikimybę neolite užsimena ir garsi Senosios Europos tyrinėtoja Marija Gimbutienė). Lentelės yra 2.5 colių skersmens, viena iš jų apvali ir dvi stačiakampio pavidalo. Apvalioji lentelė ir viena iš kvadratinių lentelių turi pragręžtas skylutes (gal būt skirtas pakabinimui).  Lentelių molis yra nepažeistas ir jos rastos tarp 26 kitų molinių ir akmeninių artefaktų, bei žmogaus kaulų liekanų. Lentelės ženklus turi tik vienoje savo pusėje. Lentelėse yra matomi augalų, gyvūnų, nežinomų būtybių motyvai ir paslaptingi, rašmenis primenantys, ženklai. Iš pradžių buvo manoma kad lentelės kad lentelės buvo padarytos 2700 metų prieš Kristų, tačiau radioaktyvios anglies datavimas sako kad lentelių amžius siekia  5500 metų prieš Kristų. Kai kurie mokslininkai mano kad šios lentelės yra pati ankstyviausia pasaulyje rašto forma. Taip leidžia manyti keletas lentelių savybių: 1) įrašai išdėstyti eilutėmis; 2) kiekvienas ženklas turi nedviprasmišką prasmę; 3) tai yra standartiniai pavidalai naudoti rašytiniuose Danubės civilizacijos (vėliau egzistavusios tame pačiame regione) artefaktuose; 4) Simboliai yra tiesiškos struktūros, kas yra sulyginama su kitais senoviniais rašmenimis. Tačiau kiti tyrinėtojai šias lenteles laiko amuletais, su maginiais simboliais, juo labiau, kad yra nuomonė, jog šios lentelės yra rastos palaidojimo vietoje. Taip pat yra skylutės leidžiančios spėti kad lentelės buvo nešiojamos pakabintos ant kaklo (tiesa kai šiuolaikinėse įmonėse žmonės taip pat nešiojasi, ant kaklo, pakabukus su savo pavardėmis, tuo pačiu atstojančiais ir leidimus). Kita vertus yra manoma, kad raštas atsirado iš magiškų simbolių sekų (tiesa mes matome ir atvirkštinį atvejį, kai futarkas, šiais laikais, iš rašto pavirto magiškų simbolių seka).

Tartarijos lentelė.

Nuorodos

1. https://en.wikipedia.org/wiki/File:Vin%C4%8Da_culture_locator_map.svg
2. https://www.ancient-origins.net/ancient-places-europe/do-tartaria-tablets-contain-evidence-earliest-known-writing-system-002103
3. https://www.ancient-origins.net/news-history-archaeology/7000-year-old-ceramic-fragment-signs-symbols-and-swastika-may-be-one-oldest-020965
4. http://www.ancientpages.com/2015/09/30/mysterious-ancient-vinca-culture-undeciphered-script/
5. http://www.ancient-wisdom.com/serbiavinca.htm
6. https://www.researchgate.net/publication/324413432_Enclosing_the_Neolithic_World_A_Vinca_Culture_Enclosed_and_Fortified_Settlement_in_the_Balkans
7. https://www.researchgate.net/publication/316187511_On_the_Origins_of_Metallurgy_in_Europe_Metal_Production_in_the_Vinca_Culture
8. https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/F99DD8BDE33F603786CF81FB9871D316/S0959774314001097a_hi.pdf/div-class-title-inventing-metallurgy-in-western-eurasia-a-look-through-the-microscope-lens-div.pdf

(tekstas bus papildomas)