Žmonija po nacijų ir rasių susiliejimo

Žmonija savo istorijos bėgyje, kaip ir visi organizmai neišvengė biologinės evoliucijos. Dar prieš šimtą tūkstančių metų buvo visa eilė žmogaus porūšių, tai Homo Nendertalencis, Homo Denisovensis, Homo Florencis... Tačiau per paskutinį šimntą tūkstančių metų tie porūšiai, dėl įvairių priežasčių, išnyko. Labai nedaug trūko, kad ir Homo sapiens porūšis būtų išbrauktas iš istorijos. Prieš ~75 metų įvykęs Tobos superugnikalnio išveržimas smarkiai pablogino gyvenimo sąlygas visoje Žemės planetoje. Tačiau išlikę žmonės atsigavo ir vėl išplito, per dešimtis tūkstantmečių išsivystė naujos žmonių rasės. Šiuo metu žmonės turėdami visą eilę rasių, teturi tik vieną porūšį. Šiame pranešime pagakalbėsime kiek ilgai truks tokia padėtis ir kada atsiras nauji žmogaus porūšiai. Taigi pamėginkime aptarti mūsų tolimesnę evoliuciją.

Nenderalietė.

Dabar žmonija juda rasių ir nacijų susiliejimo kryptimi, tokiu būdu išnyks eilė rasėms būdingų genotipų, tačiau ne genai. Juk net išnykus nendertaliečiams, jų, apie 20 procentų genų išsisklaidę baltosios rasės genomuose. Kiekvienas baltas žmogus turi nuo 4 iki 6 procentų nendertaliečių genų. Kitas dalykas su kultūromis, susivienodins ir išnyks dauguma kultūrų, jų vietą užims viena kalba, viena religija, viena nacija. Tačiau ar tikrai taip bus? Mes žinome kad gamta mėgsta įvairovę ir ilgai homogeninė struktūra neišlieka. Taigi kas bus vietoje dabartinių rasių ir nacijų? O  gal tai kas atsiras turės kur kas didesnę tarpusavio atskirtį, pranokstančią Indijos kastų sistemą? Panagrinėkime žmonių vystymosi galimybes.

Naujos žmogaus evoliucijos atskirtys

Intelektualinė atskirtis keičia geografinę atskirtį

Rasės ir nacijos susiformavo dėka geografinės atskirties. Senais laikais maišytis skirtingose vietovėse gyvenatiems žmonėms buvo labai sudėtinga. Dėl genų dreifo, individualių genetiniųmutacijų ir skirtingų aplinkos sąlygų, žmonės pradėjo skirtis, taip po truputį susiformavo rasės. Dabartiniu metu geografinė atskirtis išnyko, tačiau pradėjo formuotis nauja atskirtis - intelektualinė. Paprastai žmogus renkasi antrą pusę, kuri atitinka jo intelektualinį lygį. Ilgainiui turės atsirasti dvi skirtingos žmonių rasės, kurių neskirs labai konkretūs išoriniai požymiai, todėl jų indentifikuoti ir laiku sutabdyti naujų rasių susidarymo proceso nebus įmanoma. Kai kurie evoliucionistai šį procesą laiko pagrindiniu, naujų rasių atsiradimo procesu. Labai didelę intelektualinę atskirtį sukurs Marso kolonizacija. Į Marsą kvailiai, tinginiai ir šlapiu maišu trenkti švelniai kalbant nepateks. Jau nuo pat pradžių Marse susitelks protingi, darbštūs ir altruistiški žmonės iš viso pasaulio. Naujo tipo geografinė izoliacija neleis Marso papildyti bet kuo. Ilgainiui Marsas taps mūsų civilizacijos progreso lyderiu. Kiek vėliau ateis Veneros eilė, ten bus kitaip. Progresas ilgainiui išsikels iš Žemės, o gimtoji gyvybės planeta taps gyvybės rezervatu. Šiems žmonėms patiems teks sukurti planetų ekosistemas, lopinėlis po lopinėlio jie vers planetas žaliomis. Šiose vietose susiformuos ir naujos religijos ir kalbos atitinkančios šių žmonių lygį.

Marso peizažas iki teraformingo.

Žmogaus genetinė modifikacija

Žmogaus genetinė modifikacija, daugelį iš mūsų ši mintis išgąsdins. Mes sakysime žmogus niekad to neleis vykdyti. Tačiau neskubėkime. Viskas prasidės nuo labai paprastų dalykų, vadinamų genų terapija. Juk dauguma iš mūsų deda didžiules pastangas kad pratestume, nor dar vienai dienai, mūsų kelionę šiame pasaulyje. Tačiau dėka išsaugotų ne visai gerų genetinomų, o ypač kūdikių mirtingumo sumažinimo, kaupiasi logų genų krūvis. Genetinių ligų gydymui yra kuriama genų terapija. Genų terapiją, skirtą taisyti genetinėms klaidoms, žmonės priims be didesnių problemų. Vėliau seks nedideli žmogaus genomo patobulinimai, kurie skirti gydyti ligoms, tačiau jų nėra žmogaus prigimtyje natūraliai. Jūs sakysite kad tai įvyks dar labai negreit. Tačiau aš pasakysiu, kad viešai prieinami tokie patobulinimai bus už kokių penkiasdešimties metų. Prieš keletą metų, Kinijos mokslininkas modifikavo pirmuosius žmones, aišku pirmas bandymas baigėsi skandalu ir tarptautinei visuomenei prispaudus, mokslininkas buvo areštuotas. Pati situacija buvo ganėtinai parasta, dar prieš mergaitėms pradedant vystytis buvo modifikuotas genas, dalyvaujantis susirgimu ŽIV virusu, jos genetinės modifikacijos dėka apsaugotos nuo susirgimo šia liga. Ateityje tokių žaidimų bus vis daugiau. Pagaliau mes visi priėmime vakciną "AstraZeneca"... Taigi kartelė leidžiasi. Po to seks vis sudėtingesnės modifikacijos metodikos, bus tobulinamas žmogaus kūnas kad išvengti įvairių sunkesnių ligų. Tačiau visuomet atsiranda entuziastų, kurie nori daugiau nei visuomenė, jie yra tikrasis progreso variklis. Iš pradžių visuomenė juos atmeta, tačiau vėliau, truputį pasimuisčiusi, priima ir jų mintys tampa kasdienybe. Taigi žmogaus intelektualinė modifikacija, ji prasidės nuo to, kad kai kurios atsilikusios šeimos norės gabesnių vaikų. Jiems tokia galimybė bus suteikta panaudojant daug pasiekusių žmonių genus. Tačiau vėliau norėsis kažko daugiau. Šiuo metu suprojektuoti naujo geno, iš esmės, pakeičiančio grupės genų veiklą neįmanoma, tačiau lieka nepanaudotos dalys išnykusių porūšių..... Kas sakė kad nendertalietis ar denisovietis buvo kvailesni už mus? Jų smegenų tūris buvo kur kas didesnis nei mūsų, meno dirbiniai nuostabūs, kai kurios technologijos taip pat. O kas jeigu jie buvo protingesni nei mes? Jeigu vieną gražią dieną pasirodys kad tai tiesa, atsiras entuziastų norinčių patobulinti Homo sapiens Homo nendertalensis genais. Tačiau už kelių šimtmečių ateis laikas, kada mes galėsime projektuoti naujus genus, žmogus keisis iš esmės, atsiras nauji žmogaus porūšiai, o vėliau ir nauja rūšis išsivysčiusi iš žmogaus genų inžinerijos pagalba. Tiesa išliks ir mums įprastas homo sapiens rzervacijose Žemės planetoje. Tuo tarpu Marse ir Veneroje žmonės stengsis genetiškai adaptuotis prie esamų gamtinių sąlygų. bet kuriuo atveju tai kas bus po žmogaus, bus šiek tiek panašu į žmogų, na sakykime hipotetiniai "žalieji žmogeliukai" gali būti žmonės iš ateities. Kitas žaidimo su genais atvejis yra humanzė. Taip vadinamas žmogaus ir šimpanzės hibridas. Nors natūraliai žmogus ir šimpanzė kryžmintis negali, tačiau genų inžinerijos metodais šį hibridą sukurti galima. Tiesa tam trukdo įvairios tarptautinės teisinės normos, tačiau aks žino kas vyksta slaptose laboratorijose...

Hibridiniai organizmai

Kyborgai

Kyborgas, kibernetinis organizmas yra gyvo organizmo ir robotizuotos sistemos junginys. Kitų organizmų neliesime, nors tai yra ne mažiau įdomu, plačiau panagrinėsime tik žmogaus sąsajas. Keistis informacija su išorine elektronine kibernetine sistema gali bet kuris gyvas organizmas, tačiau tam yra reikalinga tam tikra sąsaja. Skirtingoms kūno sistemoms reikalingos skirtingos sąsajos. Labiausiai įdomi sąsaja skirta kompiuterizuotos sistemos sąveikai su smegenimis ir ypač su žmogaus smegenimis. Šiuo metu egzistuoja eilė signalų padavimo į smegenis ir signalų nuėmimo iš smegenų būdų. Vieni iš jų yra išoriniai, kiti vidiniai, pastariesiems reikalinga chirurginė operacija. Vidiniai signalų perdavimo metodai dar yra vadinami smegenų implantais. Šiuo metu smegenų implantus turi tūkstančiai žmonių, bet kol kas jie išlieka brangūs ir masėms nėra prieinami. Tačiau greitai padėtis keisis ir implantai taps prieinami kiekvienam civilizuotam žmogui. Šią situaciją pakeis Elon Musk įmonė "Neuralink". Jos sukurtoje technologijojoje implantacija bus atliekam automatiškai, roboto.

Elon Musk demonstruoja implantavimo robotą.

Ką galima atlikti šiais metodais? Viena mes galime tiksliau valdyti techniką. Tam tikrose srityse tokio žmogaus galimybės bus kur kas didesnės, sudėtingos technikos valdymo atžvilgiu. Tačiau kita galimybė yra, signalų pateikimas į smegenis, vienų smegenų centrų stimuliacija, o kitų slopinimas padės ne tik pakelti žmogaus gabumus, tačiau ir atverti paslėptas žmogaus smegenų savybes. Žmogus turintis gana tikslingai parinktus implantus, savo smegenų galimybėmis pranoks žmogų šių implantų neturintį. Be abejo tokia stimuliacija padės nuslopinti blogas emocijas, sukaupti dėmesį, turėti programuojamus sapnus, o ateityje ir pilną virtualią realybę.

Pelė su smegenų implantu.

Kyborgai turi ne vieną privalumą. Šiuo metu kyborgų kūrimu užsiima ne tik įvairios įmonės, tačiau ir pavieniai kūrėjai.

Simbiontai

Kažkada, po rasių ir nacijų susiliejimo, žmonės vėl pradės diferencijuotis į naujas rases ir nacijas. Viena keisčiausių naujų žmogaus formų, kuri atsiras nekeičiant paties žmogaus genomo, o tik išnaudojant žmogaus epigenetines galimybes ir genetitiškai modifikuojant tik endosimbiontinius organizmus, bus simbiontiniai žmonės. Tai žmonės kurių galimybes papildys įvairūs kiti organizmai, jau dabar natūraliai gyvenantys mūsų viduje (įvairios kirmėlių rūšys, pirmuonys), tačiau genų inžinerijos pagalba iš parazitų paversti mutulistais. Jų pagalba bus galima pakeisti žmogaus organizmo tiek sveikatos, tiek smegenų veiklos savybes, pagerinant ir papildant žmogaus galimybes, išplečiant jutimus ir pratęsiant žmogaus amžių. Gamtoje mutualistinė simbiozė yra greičiau dėsningumas, nei kad išimtis. Visi puikiai mes žinome grybo ir medžio simbiozę, kai vienas grybas sujungia visą miško kvartalą į didžiulį superorganizmą. Arba sakykime tarakonų endosimbiontai ardantys juose šlapimo rūgštį, be jų tarakonai žūsta. Arba vienas keisčiausių simbiozės pavyzdžių yra kerpės šią organizmų grupę sudaro kartu grybas ir dumblis. Dėl abipusės saveikos susidarė iš principo naujas organizmas. Taigi mes truputį pamėginsime pafantazuoti apie žmogaus patobulinimo endosimbiontinių organizmų pagalba galimybes.

Kiekvienas žmogus savyje turi pačių įvairiausių endosimbiontinių organizmų. Pradedant žmogui naudingais (mutualistais), tai yra įvairiomis virškinamojo trakto bakterijomis ir baigiant kenkėjais (parazitais). Tačiau genų modifikacijos pagalba galima įvairius parazitus paversti naudingais organizmais. Taip galima elgtis tiek su vienaląsčiais tiek su daugialąsčiais organizmais. Jau dabar yra žinoma, kad dalis parazitinių kirmėlių, nėra visiški parazitai, o tuo pačiu yra mutualistai, sureguliuojantys atskirų šeimininko organų veiklą. Genų inžinerijos pagalba, galima šias galimybes išplėsti. Įsivaizduokite kad tiesioginį ryšį su kraujotaka turinti kirmėlė, išskiria insuliną priklausomai nuo cukraus lygio kraujyje, tai būtų puiki pagalba diabetikui. Arba kirmėlė pastoviai produkuos kofermentą Q10 senam žmogui. Arba kitas atvejis, tiesa ne taip jau lengvai realizuojamas, kirmėlė apsigyvenusi smegenyse kompensuoja nepilnaverčio centro trūkumus psichiniam ligoniui. Taip galima nueiti kur kas toliau, toks organizmas gali mums atverti savybes, kurių smegenys niekada neturėjo, suteikdamas aiškų pranašumą prieš gentainius, kurie priešinsis endosimbiontų apgyvendinimui jų organizme. Kitas galimybes duoda vienaląsčių organizmų panaudojimas smegenų veiklos patobulinimui. Nėra būtina keisti neuronų tinklo užtenka kad šie organizmai įsiterptų į neuroglijos ląstelių tarpą modifikuodami jų veiklą ir tuo būdu paveikdami mūsų gabumus, jų didinimo ar mažinimo kryptimi, aktyvuodami šiuo metu neveikiančius smegenų centrus ir nuslopindami nereikalingus veikiančius centrus. Aišku galime fantazuoti ir kur kas tolimesniame laike, iš esmės galima ir į mūsų smegenis prijungti kirmėlės nervinę sistemą. Tačiau tai bus dar negreitai, nes natūralios smegenyse gyvenančios kirmėlės turi labai primityvias nervų sistemas, tokią kirmėlę – smegenų „upgreidą“ dar reikia sukurti. Dėl dabartinio mokslo stovio prie tokių gyvybinių procesų, dar bus neįmanoma net prisiliesti apie pusę amžiaus. Tačiau po savo atsiradimo šios technologijos pratęs kūrybingą žmogaus gyvenimo laiką, o gal būt ir patį gyvenimą. Tačiau šias technologijas galima panaudoti ir visuomenės valdymo tikslais, juo labiau kad jas įterpti į potencialios aukos kūną nereikės jokios prievartos, užteks nepakankamo higienos laikymosi iš aukos pusės. Genetiškai modifikuoti endosimbiontiniai organizmai, veikdami epigenitinius mechanizmus, vystymosi metu, sukurs naujas žmogaus formas, nors genetiškai tai bus vienas ir tas pats Homo sapiens. Tačiau toli gražu ne visi žmonės sutiks save tobulinti, o šiais laikais tokius simbiontinius žmones užsipultų visa eilė religinių organizacijų. Kiti veiks prieš juos vien iš pavydo, kad simbiontai turės daugiau galimybių. Tačiau iki tokių organizmų laiko dar yra ir mūsų visuomnenė tam laikui jau bus išvysčiusi pakankamai tolerantišką požiūrį į kitokius nei ji pati. Tada simbiontiniai žmonės galės įsilieti į visuomenės kuriamąją veiklą. Tolerantiški turės būti ir patys endosimbiontiniai žmonės. Skirtingus endosimbiontus turintys individai skirsis vieni nuo kitų ne mažiau, o gal net labiau, už patobulintu žmones. Tiesa kaip tai realizuoti šiuo metu, išskyrus atskirus, gana paprastus, atvejus, nėra aišku, ir galimybė patobulinti žmogų genetiškai modifikuotų endosimbiontinių organizmų pagalba atsiras ne anksčiau XXII a., taigi bijantys progreso ir superžmonių atsiradimo gali kol kas galite gyventi ramiai.

Chimeros

Chimera tai organizmas turintis ląsteles su skirtingais genotipais. Chimerų pavyzdžių yra natūralioje gamtoje. Sakykime du kačiukų gemalai apvaisinti skirtingų tėvų susilieja, tada turėsime kačiuką su dviejų tėvų ir vienos mamos genais, tačiau jame bus ne vienas ląstelių tipas, o du. Yra ir natūraliai atsiradusių augalų chimerų. Iš tiesų kerpes galima laikyti grybo ir dumblio chimera. Ko gero tai vienintelė chimera kuri gali daugintis. Iš dalies chimeros yra gimdžiusios moterys, jose kažkiek, nors ir ne labai daug, lieka kūdikio ląstelių. Taigi prie esmės. Šiuo metu yra vykdomi žmogaus ir pelės chimerizacijos ekperimentai, siekiant išsiaiškinti žmogaus vienų ar kitų ląstelių funkcijas. Pavyzdžiui buvo išauginta pelė, kurios smegenyse neuroglijos ląstelės buvo pakeistos žmogaus neuroglija, o neuronai ir jų tinklas išliko pelės. Kaip bebūtų keista, atčiau šios pelės tapo kur kas protingesnės už gentaines. Dabar keliami klausimai dėl žmogaus ir šimpanzės chimeros moksliniais tikslais sukūrimo. Aišku čia koją pakiša visokios tarptautinės normos, tačiau manau, kad yra tokių mokslininkų kurie jų nepaiso ir slaptose laboratorijose daro ekperimentus...