Postbiologinė civilizacija

Civilizacija, tai tam tikras gyvybės evoliucijos etapas, kuriame lygiagrečiai su biologiniais objektais pradeda dalyvauti technologiniai objektai. Iš pradžių technologiniai objektai yra priklausomi nuo biologinių. Jie yra kuriami ir valdomi kokios nors vienos ar kelių gyvybės formų (Žemės atveju tai daro žmogus). Civilizacijos vystymosi eigoje technologiniai objektai tampa sudėtingesni ir vis mažiau priklausomi nuo biologinių. Nagrinėjant žemiškos civilizacijos atvejį, technologiniai objektai taps savarankiški po dirbtinio inteleto tapimo savarankišku. Tai yra technologinė sistema taps pilnai savarankiška ir save replikuojanti. Kokie gali būti postbiologinės civilizacijos privalumai ir trūkumai? 

1. Neprisirišimas prie vienos formos. Tokį superorganizmą sudarys pačių įvairiausių konstrukcijų ir intelekto lygio sudedamieji vienetai.Ši savybė, jam leis greitai prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, energijos šaltinių ir taupyti energiją (skirtingai negu gyvi organizmai neturės pašalinių funkcijų).
2. Sistemos viduje bus aiški hierarchinė organizacija, superorganizmas labiau primins skruzdėlyną, negu žmonių civilizacžiją. Milžiniški "smegenų" centrai - politikai vadovaus specializuotims skaičiavimo centrams atliekantiems numatytus projektavimo darbus, mokslines studijas, žvalgybines akcijas. Gamybinei ir kariniai vienetai bus patys primityviausi, skirti atlikti tik tam tiai užduočiai. Savaime suprantama, kad tokioje civilizacijoje gali būti eilė skirtingų sąveikos formų ir organizacijos lygių.
3. Sutrumpintas mokymosi procesas. Nors kaip ir gyvi organizmai, robotai privalės mokytis, tačiau sekančios kartos turinčios tą patį intelektą galės būti klonuojamos iš geriausiai pavykusių vienetų, tiesiog jau užkraunant esamą patirties bazę į naujai pagamintą vienetą ir evoliucionuoti toliau.
4. Postbiologinė civilizacija turi turėti kažkokį tikslą. Mums jį užduoda įvairūs instinkai. Robotų civilizacija pradiniame sukūrimo etape turėtų gauti nenusustabdomo plėtimosi ir evoliucijos norą. Gal būt net replikuotis. Sakykime kažkur į kitą žvaigždę išsiunčiamas modulis, kuris pasiekęs planetas sukurs naują civilizacijos kloną.
5. Vienas iš įrašytų tikslų turėtų būti, išaugoti Žemę, gyvybės rezervatu. Kitų, nežemiškų gyvybės formų atžvilgiu gali elgtis pagal mūsų pavyzdį, kaip kaip mes elgiamės su kitomis rūšimis.

Kiek iki postbiologins civilizacijos atsiradimo liko? 500 metų? Gal daugiau?