Šamanizmo pėdsakai baltiškoje kultūroje. Kanklės.

Vienas iš svarbiausių šamano atributų yra būgnas. Būgną naudoja šamanai Azijoje, Amerikose, Afrikoje ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Būgnas yra tradicinis šamano instrumentas, tačiau toli gražu ne vienintelis. Šamanizme kur kas rečiau, tačiau yra naudojami ir styginiai instrumentai.

“Tam įrodimu tarnauja faktas, kad net ten, kur būgnas yra pakeistas lanku, kaip kad pas totorius ir altajiečius, - mes vis tiek turime reikalą su muzikiniu instrumentu, o ne su ginklu skirtu kovoti prieš demonus: mes neaptinkame strėlių, o lankas yra naudojamas kaip Vienastygis instrumentas. Kazachų baksai tap pat naudoja transo paruošimui ne būgną, o kobūzą, kuri esa styginiu instrumentu. Ir psinėrimas į transą, kaip pas Sibiro šamanus, vyksta šokio metu skambant magiškąjai kobuzos melodijai.“ [1]

Apie būgno panaudojimą baltiškoje kultūroje mes nežinome visiškai nieko, tačiau puikiai žinome kitą styginį instrumentą, kurio kilmė yra sena ir ateina dar iš neolito laikų. Tai kanklės - instrumentas, užburiantis klausytoją savo magišku skambesiu. Nuostabūs kanklių garsai, tylų vasaros vakarą, kartu su pavieniais gamtos garsais nukelia žmogų į neįsivaizduojamus pasaulius. Šis styginis muzikinis instrumentas jau buvo žinomas dar Narvos kultūros laikais ir spėjama kad jo pavadinimas atėjo dar iš pastarosios kultūros laikų, nes kanklių pavadinimas palitęs po visą buvusią narvos kultūros teritoriją. Auksčiau pateikta citata iš Mirča Eliadė knygos veda prie minties, kad senais laikais baltų šamanų - raganių magiškasis muzikinis instrumentas buvo galėjo būti kanklės.

1. Mircea Eliade. „Shamanism: Archaic Techniques of Ecstasy“.