Vertimas: Japoninio banano dvasia
Buveinė: Riūkiū salynas (Okinavos salos)
Mityba: Saulės šviesa ir dirvožemis
Išvaizda:
Bashō no sei yra japoninio banano (Musa basjoo) medžių dvasios. Nors kilusios iš Okinavos salų, šios dvasios dažnai aptinkamos dekoratyviniuose soduose visoje Azijoje. Dažniausiai jos pasirodo kaip žmogaus veidas tarp plačių, plokščių bananmedžio lapų.
Elgesys ir sąveika su žmonėmis:
Bashō no sei paprastai nėra agresyvios ar pavojingos žmonėms. Jos dažniausiai tik išgąsdina praeivius, netikėtai pasirodydamos šalia. Pavyzdžiui, vienoje istorijoje bashō no sei pavirsta jauna moterimi, pasirodo šalia vienuolio, medituojančio po medžiu, ir paklausia: „Ar net ir negyvi augalai gali pasiekti budos būseną?“
Vis dėlto jos ne visada nepavojingos. Vietos legendose pasakojama apie bashō no sei, kurios užpuldavo žmones ar net pastodindavo moteris. Moterims buvo patariama nevaikščioti šalia bananmedžių po 18 valandos vakaro. Jei jos taip padarydavo, galėdavo sutikti jokajų tarp plačių lapų – kartais pabaisą, kartais patrauklų jaunuolį. Po tokio susidūrimo moteris pastodavo. Gimęs kūdikis turėdavo iltis ar iltinius dantis – kaip demonas. Dar daugiau – kiekvienais metais moteris vėl pagimdydavo demoną. Tokie vaikai būdavo nužudomi girdant juos nuodingu gėrimu, pagamintu iš džiovintų kumazasa (bambukinių žolių) miltelių. Manoma, jog dėl šios priežasties kumazasa dažnai auga šalia namų Okinavoje.
Kilmė:
Istorijos apie bananmedžių dvasias plačiai paplitusios japonų, kinų ir Riūkiū tautų folklore. Edo laikotarpiu žolininkas Satō Chūryō savo raštuose aprašė šias dvasias. Jis pastebėjo, kad Riūkiū bananų giraitės buvo tokios didelės, kad jų eilių ilgis siekė daugybę kilometrų. Jis teigė, kad naktį praėjus pro jas tikrai nutiks kažkas keisto. Anot jo, šios dvasios retai daro tiesioginę žalą, tačiau jų galima išvengti nešiojant kardą. Chūryō manė, jog bananmedžiai nėra vieninteliai turintys dvasias – tiesiog dėl jų didelių lapų ir tankaus sodinimo žmonėms lengviau jas pastebėti. Dėl to apie juos ir egzistuoja daugiau prietarų nei apie kitus augalus.
Legendos:
Vienoje Nagano srities istorijoje pasakojama apie vienuolį, kuris sėdėjo lauke ir skaitė sutras, kai pasirodė graži jauna moteris, bandžiusi jį suvilioti. Vienuolis įsiuto, smogė jai kardu, ir ji pabėgo. Kitą rytą vienuolis rado kruviną pėdsaką, vedantį į šventyklos sodą, kur gulėjo perpus perpjautas bashō medis. Tuomet jis suprato, jog ta moteris iš tiesų buvo medžio dvasia.
Šaltiniai:
https://yokai.com/bashounosei/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą