Vertimas: Žmogaus veido medis
Kiti pavadinimai: Jinmenju
Buveinė: Kalnų slėniai
Išvaizda:
Ninmenju – tai keistas medis, kurio žiedai atrodo kaip žmogaus galvos. Nors šios galvos negali kalbėti, jos gali šypsotis ir net juoktis. Rudenį medis užaugina vaisius, taip pat primenančius veidus – jų skonis saldžiarūgštis.
Elgesys ir sąveika su žmonėmis:
Jei žmogus juokiasi iš šio medžio, gėlės su žmogaus veidais ima juoktis atgal. Tačiau jei juokas per stiprus, žiedai nuvysta ir nukrenta nuo šakų.
Kilmė:
Ninmenju yra pavyzdys to, kaip folkloras gali keliauti laiku ir per didelius atstumus, keisdamasis ir įgaudamas naujas formas.
Ši būtybė pirmą kartą pasirodo Japonijoje per Edo laikotarpį, enciklopedijoje Wakan sansai zue, kurioje aprašomi gyvūnai, augalai ir jokajai iš Japonijos ir kitų pasaulio kraštų. Šis aprašymas yra perteiktas iš kinų enciklopedijos Sancai tuhui, išleistos 1609 m. Joje teigiama, kad ninmenju kilęs iš tolimos žemės, vadinamos Daishi-koku (大食国). Daishi – tai japoniškas Mingų Kinijos pavadinimas islamo pasauliui, kilęs iš persiško žodžio tāzī. Šis žodis reiškė musulmonus ir kilo iš arabų genties Tayy, klestėjusios Abasidų kalifate.
Labai panašus medis egzistuoja ir islamo folklore – tai waq waq medis. Jis aprašomas kaip vaisius vedantis medis, kurių forma primena žmones ar gyvūnus. Šie vaisiai galėjo kalbėti, bet nuskinti greitai mirdavo. Šie medžiai augo mitinėje Waq Waq saloje, esančioje Zanj krašte, netoli dabartinio Zanzibaro Afrikoje. Legenda byloja, kad Aleksandras Makedonietis iš vieno tokio medžio išgirdo savo mirties pranašystę. Manoma, kad waq waq medis gali būti tas pats medis iš Daishi-koku, kurį mini Sancai Tuhui. Per prekybą Šilko keliu tarp Mingų Kinijos ir islamo pasaulio, tikėtina, kad ši arabiška legenda tapo pagrindu tam, ką Japonijoje vėliau pavadino ninmenju.
Šaltiniai:
https://yokai.com/ninmenju/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą