Iš
pirmo žvilgsnio Morzės kodas – XIX a. reliktas, sudarytas iš paprastų
taškų ir brūkšnių – atrodo visiškai nesusijęs su sudėtingais XXI a.
neuromokslo tyrimais. Tačiau būtent ši archajiška sistema tapo
pagrindiniu raktu, leidusiu mokslininkams pirmą kartą istorijoje
užmegzti realaus laiko ryšį su žmogumi, esančiu REM miego būsenoje.
Miego paralyžius ir „laisvosios“ akys
Didžiausias
iššūkis tiriant sapnus visada buvo jų izoliacija. REM (greitų akių
judesių) fazės metu, kurioje mes sapnuojame ryškiausiai, smegenys
sukelia laikiną kūno paralyžių. Tai apsauginis mechanizmas,
neleidžiantis mums fiziškai atkartoti sapne matomų judesių. Tačiau
evoliucija paliko vieną „spragą“ – akių obuolių raumenis.
Mokslininkai suprato, kad jei sapnuojantysis suvokia, jog jis sapnuoja (tampa liucidreameriu),
jis gali sąmoningai valdyti savo akių žvilgsnį. Čia į sceną žengia
Morzės kodas. Užuot bandę perduoti sudėtingus sakinius, tiriamieji buvo
išmokyti naudoti ritmiškus akių judesius į kairę ir dešinę kaip
dvejetainį kodą.
MIT ir tarptautinis proveržis
2021 m. žurnale „Current Biology“
paskelbtas tyrimas, prie kurio prisidėjo MIT Media Lab ir kitos
pasaulio laboratorijos, sukrėtė mokslo bendruomenę. Eksperimento metu
buvo įrodyta, kad komunikacija yra dvipusė.
- Išorinis stimulas: Mokslininkai tiriamajam miegant siuntė signalus (šviesos blyksnius ar garsus), užkoduotus Morzės principu. Pavyzdžiui, tai galėjo būti paprasta matematinė užduotis.
- Vidinis atsakas: Sapnuojantysis, išgirdęs ar pamatęs signalą savo sapno audinyje, apskaičiuodavo atsakymą ir „išmirksėdavo“ jį akimis.
Vienas
iš tiriamųjų vėliau pasakojo, kad sapne mokslininkų siųsta šviesa
pasirodė kaip mirksintis kambario apšvietimas, kurį jis iškart atpažino
kaip žinutę iš „tikrojo pasaulio“.
Mechaninis stiprinimas: Nuo biologijos iki technologijos
Šie
eksperimentai nebūtų įmanomi be itin jautrios įrangos. Silpni
elektriniai impulsai iš akies raumenų (EOG – elektrookulograma) yra
fiksuojami, o tada mechaniškai sustiprinami
ir paverčiami skaitmeniniais duomenimis. Tai primena „Miško šviesos
orkestro“ principą: biologinis impulsas (žaibas ar akies krustelėjimas)
yra tik pradinis taškas, kurį technologija paverčia suprantama
informacija.
Kūrybinis ir egzistencinis potencialas
Kodėl
tai svarbu? Tai ne tik mokslinis smalsumas. Galimybė perduoti
informaciją iš sapno naudojant Morzės kodą ar panašias sistemas atveria
kelius:
- Kūrybinių blokų sprendimui: Menininkai ar inžineriai galėtų perduoti idėjas tiesiai iš sapno, kol jos dar neišgaravo.
- Terapijai: Košmarų kamuojami žmonės galėtų „siųsti SOS signalą“ į išorę, prašydami pagalbos juos pažadinti.
- DI ir žmogaus integracijai: Tai pirmieji žingsniai kuriant sąsajas, kuriose dirbtinis intelektas galėtų stebėti ir sąveikauti su žmogaus pasąmone jai priimtina kalba.
Išvada
Morzės
kodas sapnuose simbolizuoja minimalizmą, kuris nugali chaosą. Tai
priminimas, kad net sudėtingiausioje „vidinėje civilizacijoje“
paprastas, tikslus impulsas yra galingesnis už bet kokį triukšmą. Mes
nebe tik stebime sapnus – mes pradedame juose kalbėtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą